Žodžiu, buvo du draugai.
Mynde ir Teo.
Ir jie mėgdavo įsivelti į visokiausias situacijas. Nesvarbu, kaip neįtikėtinai jos skambėtų ir kokių priemonių jos reikalaudavo, šie vyrukai per daug nemąstydavo ir mąstymą paliko tada, kai estės pati situacija.
Vieną šiltą vasaros vakaružį, turbūt braškėse gurkšnojant šaltą alutį, Teo sulaukė skambučio iš Kazio.
-Ei, ar nori su Mynde vest PDF'ą?
-Kas tas PDF'as?
-Dar kolkas ir pats nežinau, išsiaiškinsim eigoj.
-Ok.
Žodžiu, nuspręsta. Vaikinai, šviežiai pabaigę dvyliką klasių ir ko gero tik prieš mokytojas per lietuvių kalbėjimą viešai kalbėję prieš auditoriją, turės pravest renginį.
O ko reikia geriems vedėjams? Rimto dripo. Gerai, kad draugų rate esti Augustė, kuri išnaršo kiekvieną Kauno (ir ne tik) skuduryną ir turi ne vieną ir ne du rimtus vintažinius bliuzoniukus, kurie 2019 buvo populiarūs tarp jaunimo. Taigi, tripą turim.
Ko reikia dar? Ice'o!
Čia vėl į pagalbą ateina ta pati Augustė, kurios namuose kaip kokioj lobių saloj galima rasti maišus visokio blingo, atiduoto tetų, pusseserių ir mamos draugių.
Tam, kad vedėjai pilnai pritaptų prie renginio auditorijos ir atrodytų kaip tikri treperiai ir reperiai, judoai nusilakavo nagus, pasidarė keletą tatūškių ir Mynde net plaukus nusidažė. Va čia tai dedikacija.
